Parduodamos pluoštinių kanapių  sėklos:

  • GLIANA

Kontaktai pasiteiravimui:

Dilgėlių auginimas gali tapti žemės ūkio šaka

Nors dilgėlė pirmiausia asocijuojasi su piktžole, vis dažniau kalbama apie naudingąsias šio augalo savybes. Dilgėlė, žinoma kaip vaistas, maisto produktas ar žaliava kosmetikos pramonei, dabar jau populiarėja ir kaip tekstilės pluoštas. Gali atstoti medvilnę Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė ir jos kolegė Sofija Jankauskienė prieš kelerius metus susidomėjo galimybe išauginti pluoštinių dilgėlių derlių ir išgryninti jų naudingąsias savybes. „Vargu ar gali dilgėlės išstumti iš ūkių linus, tačiau perspektyvų šis augalas turi nemenkų. Pritaikius apdirbimo technologiją iš dilgėlių galima pagaminti puikias savybes turinčią tekstilę, iš kurios, kaip mini šaltiniai, apatinius dėvėjo dar Anglijos karalienė Viktorija. Dilgėlė turi išskirtinių savybių, jos gaminiai ypač tinka alergiškiems žmonėms. Ji yra ekologiškai švari, nes netoleruoja chemikalų, audinys plonas, švelnus ir puikiai praleidžiantis deguonį, turi puikias sugeriamąsias savybes“, – negailėjo gerų žodžių dilgėlei S.Jankauskienė. Iš šio pluošto galima siūti įvairios paskirties drabužius, ne tik apatinį trikotažą, bet ir džinsus, net patalynę. Pasaulyje populiarėjant ekologiškos produkcijos madai, šį audinį kaip medžiagą jau ima naudoti ir pristatyti drabužių dizaineriai. Mokslinius tyrimus atliekančios moterys nusprendė, kad linų auginimo technologija išsamiai ištyrinėta, o dilgėlės, kaip ir kanapės, kadaise buvusios populiarios Centrinėje Europoje, ilgainiui buvo pamirštos. Jas išstūmė iš šiltųjų kraštų atkeliavusi medvilnė. Daigus bandė išrauti varnos Pasak E.Gruzdevienės, pluoštinių dilgėlių tyrimai Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje pradėti prieš dvejus metus. „Siekdami ištirti dilgėlių auginimo ir dauginimo Lietuvoje technologines galimybes, Lietuvos žemės ūkio ministerijai pateikėme paraišką, gavome finansavimą ir 2007 metų pavasarį bendradarbiaudami su technikos mokslų daktare, garsia tekstilininke Vida Baltrušaitiene pabandėme padauginti dilgėles vegetatyviniu būdu mūsų bandymų stotyje. Linų auginimas jau ištirtas. Lietuva dėl klimato sąlygų nėra tinkama daugeliui augalų. Nors aplinkinėse valstybėse dera pramoninės kanapės, mūsų šalies įstatymas draudžia jas auginti, tad beliko dilgėlės“, – pasakojo E.Gruzdevienė. Dilgėlių į Upytę bandymams darbuotojos parsivežė iš Ukmergės rajono. Čia penkių hektarų plote bandyta išauginti pluoštinių dilgėlių derlių olandams. Jie net buvo parūpinę lietuviams sodinukų – į Ukmergės rajoną juos tarsi lepias šiltadaržio gėles atvežė pasodintus į puodelius. Tačiau ukmergiškiams šis sumanymas neišdegė, nes visą plotą užgožė daugiametės piktžolės. Laukto derliaus – keturių tonų pluošto iš hektaro – gauti taip ir nepavyko. Užsieniečių lūkesčiai nebuvo pateisinti. Jie tikriausiai nė nemanė, kaip Lietuvoje suvešėjusios piktžolės, koks įvairus sėklų bankas. Upytės bandymų stotyje dilgėlės buvo įšaknytos sukarpius Ukmergės rajone nukirstų dilgėlių stiebus. Kai augalai sužaliavo, paaiškėjo, kad prigijo apie 60 procentų sukaišiotų lazdelių. Jas teko laistyti, perkelti į kitą lauką. Stoties darbuotojoms reikėjo pasukti galvą, kokiais tarpais dilgėles sodinti lauke, kaip prižiūrėti, kad šis daugiametis augalas galėtų vešėti, neužgožti vienas kito, nes ilgainiui iš stiebo išauga keletas. Dilgėlės nepakenčia herbicidų, tad piktžoles teko ravėti rankomis. Stiebams augant paaiškėjo ir dar viena nenumatyta kliūtis – juos ėmė pešioti ir rauti aplinkui skraidančios varnos, kai kuriose vietose augalai kentėjo nuo amarų, foreziozės, grambuolių lervų. Tačiau darbuotojų eksperimentas pavyko. Dilgėlės išaugo net iki pustrečio, vietomis – iki 2,8 metro aukščio. Dabar Upytės bandymų stotis turi jau nemenką plotą pluoštinių dilgėlių eksperimentams atlikti – tirti augimo ypatybes, vegetatyvinio dauginimo galimybes. Šiemet pasigaminta ir pluošto, jis klojamas, džiovinamas. Moterys teigia, kad natūralų dilgėlių pluoštą galima panaudoti ne tik tekstilės pramonei. Turintis daug žalios ir sausos masės augalas ar jo atliekos tinka ir kurui. Reikia tobulinti technologiją E.Gruzdevienė ir S.Jankauskienė įsitikinusios, kad dilgėlės turi puikias perspektyvas, tačiau kol kas reikia išmokti jas efektyviai auginti ir naudoti. Dilgėles auginti nėra sudėtinga, tačiau iki šiol nesukurta mašinų, pritaikytų pramoninių dilgėlių krūmams pjauti, nėra pluošto perdirbimo technologijos. Daigus galima sodinti kopūstų sodinamąją mašina, tačiau apdoroti pluoštą, pavyzdžiui, linų perdirbimo mašinomis nepavyktų, nes dilgėlių pluošto gijos trumpesnės. Didelis privalumas, kad pradėjus dilgėlininkystę nereikia kasmet investuoti į sėklas, nes šis augalas – daugiametis. Joms nereikia išskirtinės priežiūros, tik tinkamai paruošti dirvą, pavasarį patręšti azotinėmis trąšomis, o vasarą apipjaustyti, kad labiau šakotųsi. Pluoštui naudojama tik tuščiavidurio stiebo vidurinė dalis, o jas džiovinant žali lapai paprasčiausiai nubyra. Pluoštui skirtos dilgėlės jau auginamos Olandijoje ir Vokietijoje. Ar daug dirvonuojančios žemės turinti Lietuva taps pluoštinių dilgėlių augintoja, dar neaišku. Apie šias galimybes Upytės bandymų stoties mokslo darbuotojos, įvertinusios pirmametį, antrametį, trečiametį derlius, imlumą trąšoms, pasėlio tankumo, atsparumo ir produktyvumo tyrimus, tikisi pateikti įdomios informacijos. Siūlo leisti auginti kanapes Pasaulyje daug kur auginamos ir perdirbamos pluoštinės kanapės, iš jų vejamos virvės, gaminamas brezentas, popierius, automobilių vidaus apdailos detalės, iš sėklų spaudžiamas aliejus. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje, kanapės naudojamos biokurui, mat jų spalių energinė vertė artima anglims. S.Jankauskienė savo darbo kabinete yra sukaupusi kolekciją įvairių Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse gaminamų produktų, jų pakuočių, kur nurodyta, kad į sudėtį įeina linų sėmenys arba kanapės. Tai – šokoladas, kanapinė degtinė, traškučiai, pieno produktai ir kt. Šie augalai plačiai naudojami ir kosmetikos pramonėje. Upytės bandymų stoties darbuotojų teigimu, pluoštinių kanapių auginimas, reglamentuotas įstatymais, turi taip pat puikias perspektyvas. Šis augalas gali būti alternatyva linams. Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje draudžia auginti šiuos vertingus augalus. Vyriausybė jau parengė siūlymą Seimui priimti įstatymų, reglamentuojančių sėjamųjų kanapių auginimą ir kontrolę, pakeitimo projektus. Jei Seimas pritars Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, šalyje bus leidžiama auginti pluoštines kanapes, kuriose narkotinės medžiagos tetrahidrakanabinolio kiekis neviršija 0,2 procentų. Pastaraisiais metais ūkininkai ir perdirbėjai pradėjo aktyviai domėtis pluoštinių kanapių auginimu ir perdirbimu, remiamasi pasauline praktika, kur kanapės auginamos kaip alternatyva linams. Jeigu Seimas priims įstatymą, Vyriausybės įgaliotos institucijos turės parengti sėjamųjų kanapių auginimo ir kontrolės reikalavimų tvarką. Joje turės būti numatyti reikalavimai augintojams, sėjamųjų kanapių auginimo kontrolė. Taip pat siūloma keisti ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kuriame bus numatyta atsakomybė asmenims, pažeidus sėjamųjų kanapių auginimo ir kontrolės reikalavimus. Skaitykite daugiau: http://vd.lt/naujienos/ekonomika/dilgeliu-auginimas-gali-tapti-zemes-uki...

Partneriai